Plytelės vis dar nepakeičiamos interjere – tai viena universaliausių sienų ir grindų dangų, o ir plytelių gamybos technologijos sparčiai tobulėja, todėl tai, ką galėjome įsigyti prieš dešimtmetį, toli gražu neprilygsta šių dienų produkcijai.
Kinta ir tendencijos: pavyzdžiui, 2020-aisiais galima išskirti vis didėjančius plytelių formatus, plytelės paviršiaus atkuriamų raštų  natūralumą. Dominuoja matinių, poliruotų, pusiau poliruotų ar blizgių paviršių plytelės. Tačiau vėl grįžta akmens raštų blizgių paviršių plytelės.
Tačiau svarbi ne tik plytelių išvaizda, bet ir daugelis kitų pasirinkimo kriterijų. Ką svarbu žinoti renkantis plyteles?

• 

• 

• 

Plytelių rūšys ir klasifikacija

Dažniausiai plytelės skirstomos į 3 kategorijas:

1. Keramines. Keraminėms plytelėms gaminti naudojamos presuotos molio dulkės. Paprastai šios rūšies plytelės yra skirtos naudoti patalpose.
2. Klinkerio. Jos gaminamos dviejų rūšių – glazūruotos ir neglazūruotos. Neglazūruotos dažniausiai naudojamos lauke, tiesa, prieš tai papildomai impregnavus.
3. Akmens masės plytelės dažniausiai yra neglazūruotos, nors pastaruoju metu jau pasitaiko ir glazūruotų. Jos beveik nesugeria vandens, neretai yra atsparios šalčiui ir trinčiai (mechaniniam poveikiui).
   Pasak „Ispaniškos plytelės“ vadovo Audriaus Chmieliausko, interjere pritaikytos akmens masės plytelės turi labai daug privalumų: lengva priežiūra, ilgaamžiškumas, atsparumas išoriniam poveikiui, drėgmei, blukimui ir t. t. Bene daugiausia diskutuojama, ar išties jos gali būti tinkamos eksterjerui:

„Iš principo akmens masės plytelės dėl labai mažo vandens įgeriamumo gali būti klijuojamos lauke.  Tačiau problema slypi ne plytelėse, o jų klijavimo ypatumuose. Lietuvos klimato sąlygomis plytelės veikiamos aplinkos (kritulių, vasarą įkaista, žiemą veikiamos šalčio) neišlaiko temperatūrų skirtumų ir tarp plytelių  atsiranda mikro ar didesni tarpai, glaistas sutrūkinėja ir po plytelėmis patekęs vanduo žiemą užšaldamas iškelia plyteles ir sugadina dangą. Įmanoma padaryti, kad lauke plytelių danga neatšoktų, bet tam reikia kokybiškų medžiagų ir patyrusių specialistų“, – pasakoja A. Chmieliauskas.

• 

• 

• 

Kaip plyteles išsirinkti pagal tai, kur jas naudosime?

Plytelės klasifikuojamos pagal daugiau nei 23 skirtingas charakteristikas, tačiau pirkėjui to žinoti tikrai nebūtina. Tiesiog reikėtų tiksliai žinoti poreikius ir konsultuotis su specialistais. Pusę darbo atliksime rinkdamiesi žinomų gamintojų plyteles.
Pasak A. Chmieliausko, plytelių atsparumas išoriniam poveikiui ir ilgaamžiškumui priklauso nuo gamintojų naudojamų medžiagų, pigmentų ir t. t. Vertinant iš ilgalaikės perspektyvos, „rimtų“ prekinių ženklų pagamintos plytelės savo kokybe viršija pirkėjų lūkesčius. 
Tiesa, renkantis svarbu atkreipti dėmesį, kam plytelės skirtos – naudojimui viduje, lauke ar universalios.
Grindims skirtos plytelės yra universalesnės, nes jomis dažniausiai galima dekoruoti ir sienas, o jei grindims norėtume rinktis tik sienoms skirtas plyteles, didelė tikimybė, kad jos tiesiog netiktų.
Pasak A. Chmieliausko, atsargiau reikėtų rinktis blizgias plyteles: dažniausiai jos neturi nustatytos atsparumo dilimui  klasės, todėl planuojant jas naudoti intensyvaus vaikščiojimo erdvėse reikėtų įvertinti, ar bus išvengta iš lauko patenkančių smėlio bei purvo.
Plytelių ekspertas įsitikinęs, kad matinės ir pusiau poliruotos plytelės šiuo atveju labiau pritaikomos:

„Jei norite jaukių namų, rinkitės raštuotas, matines, pusiau poliruotas plyteles. Jei norisi skaistumo, šventiškumo, poliruotos ar blizgios tiks geriau“, – įsitikinęs specialistas.

• 

• 

• 

Kaip apskaičiuoti, kiek įsigyti plytelių ir kas dar svarbu užsakant plyteles?

Analizuojant, kiek plytelių reikia, paprastai galime rasti patarimą pirkti 10 proc. daugiau plytelių nei bendras patalpos plotas. Viena kita plytelė neišvengiamai sugadinama ar sudaužoma, be to, plyteles reikės pjaustyti, o ir tai ne visuomet pavyksta atlikti sėkmingai.
A. Chmieliauskas išsamiau aptaria du plytelių pasirinkimo scenarijus:

• Jei klientas plyteles renkasi kartu su dizaineriu ar plytelių salono darbuotoju, tai specialistas ne tik pataria, kokie deriniai ir sprendimai geriausi, bet ir klientui pateikia plytelių klijavimo schemas. Tokiu atveju galima sukurti maksimaliai poreikius atitinkantį interjerą ir medžiagų įsigyti  tiksliai tiek, kiek reikia.
• Jei klientas planuoja klijuoti plyteles pats, tuomet plytelių dažniausiai reikia 5–10 %, jei plyteles planuojame klijuoti pasukant „rombu” tuomet 10 -15 %  daugiau nei klijuojamas plotas. Tai lemia patalpoje esantys kampai, pasirinkta klijavimo forma. Didesnėms patalpoms gali užtekti ir 3–5 % papildomo kiekio, lyginant su kvadratūra. Tačiau patariama geriau turėti šiek tiek daugiau plytelių.
  Esant trūkumui atsiranda daugiau įvairių rizikų:
  pardavėjas nebeturės papildomų plytelių;
  jog iš gamyklos gautos plytelės bus kiek kito atspalvio;
  gali skirtis kalibras;
  3–4 savaites bus nebaigti klijavimo darbai, nes tenka laukti plytelių, o meistrų darbams užbaigti gali tekti laukti ir dar ilgiau.
  
  Beje, reikia pagalvoti ne vien tik apie plytelių kiekį, bet ir apie užsakymo laiką: pavyzdžiui, labai dažnai žmonės galvoja, kad tiesiog atvyks į saloną/parduotuvę ir iškart įsigys reikiamą kiekį plytelių. Tačiau viskas dažnai būna kur kas sudėtingiau: plyteles reikia užsisakyti iš anksto ir laukti apie 2–6 sav. (pristatymo trukmė skiriasi).
  Jei esame priversti skubėti, reiškia, renkamės iš to, kas yra, tad neišpildome savo interjero vizijos. 

• 

• 

• 

Kiek kainuoja kokybiškos plytelės?

Pasak A. Chmieliausko, plytelių kainai įtakos turi keletas veiksnių:

• Formatas: kuo plytelių formatas didesnis, tuo aukštesnė ir kaina. Didelio formato plyteles, atitinkančias aukštus kokybės reikalavimus, pagaminti sunkiau, sudėtingesnis pats gamybos procesas, brangesnė įranga.
• Medžiagos: plytelių gamybai paruošta masė, klijai, kiti elementai taip pat turi didelę įtaką plytelių būsimai kokybei tiek pateikiant klientui, tiek vertinant iš ilgalaikės perspektyvos. Naudojant kokybiškas medžiagas plytelės yra tvirtesnės, išgaunamas tikslus piešinys, plytelės paviršiaus kokybei didelę įtaką daro naudojami dažai (glazūra).
• Technologijos: jei gamintojas plytelių gamybai naudoja naujausias technologijas, turi naujus įrenginius, orientuotus į kokybę, automatiškai patiria didesnius kaštus, tad tuo pačiu ir produktai kainuoja brangiau.
• Dizainas: jei gamintojas turi patyrusių dizainerių komandą, tai ir jų sukurti gaminiai būna kaip meno kūriniai, tik tai, be abejo, kainuoja.
• Gamintojo servisas: geriausi gamintojai sandėliuoja visų  turimų kolekcijų plyteles, jos tiekiamos greitai, esant poreikiui garantuojamas papildomas tiekimas, užtikrinama kokybės priežiūra visuose gamybos etapuose ir t. t.

Vis tik plytelių ekspertas įsitikinęs, kad vienareikšmiškai atsakyti, kokia yra optimali plytelių kaina, sudėtinga:

„Ji susideda iš daug dedamųjų. Viena aišku – jei tų dedamųjų pas gamintoją nėra, tai kaina gali būti labai žema… Tad klientui tereikia atsakyti į klausimus, kiek jis reiklus sau, savo būsimai erdvei. Šiuo atveju pasirinkimas kliento pusėje.“

Šiuo metu patikimų gamintojų plytelių kaina svyruoja tarp 30–60 Eur už kv. m (rečiau – 20 Eur/kv. m), o išskirtiniai variantai gali kainuoti ir 100–150 Eur už kv. m.

• 

• 

• 

Taigi, apibendrinant, plyteles reikėtų rinktis itin atidžiai, geriausia – pasikonsultavus su specialistu ar plytelių salono darbuotoju, kuris, atsižvelgęs į visus kliento įvardytus veiksnius, padės išsirinkti tinkamiausias plyteles.